Iš baimių - per nuobodulį
Žmogus nėra užprogramuotas aukščio, vorų ar viešojo kalbėjimo baimei. Žmogus užprogramuotas sugebėti bijoti, o kiti dalykai ateina per pamokas ir patirtis. Po daugiau nei metų pertraukos grįžus į Birmingemą lydėjo ne pokyčio baimė, o jaudulys, kad niekas nebus pasikeitę. ( Tebeslėgs kompleksai, socialinis nerimas ir pirmakursiškas naivumas. ) Pokyčio nebuvimas - pats tikriausias nesimokymas. Ir kai pažvelgi iš šalies, egzistuoja visai juokinga seka: išmokta, kad baisu neišmokti. Bet jeigu išmokta, kad baisu neišmokti - vis vien įgyta kažkokia pamoka, ar ne? Įdomu stebėti, kaip tvarkomasi su baime. Galbūt net galima išskirti dvi rūšis: motyvacinių tinklalaidžių klausytojai ir mėtų arbatos gerbėjai. Pirmieji įjungę kovotojų režimą nerte neria į patirtis, o antrieji - slepiasi namuose gerdami arbatą. Pabuvusi abiejuose frontuose galiu pasakyti, kad tinklalaidininkės vaidmuo net paprastesnis - įsisukus į nuotykių liūną lengva užsimiršti, o veiksmai mažiau sąmoningi, nes veiki pagautas...
