Produktyvumo pabaisa

Jeigu skaitote šį įrašą, yra 95% tikimybė (netikra statistika), kad šiuo metu esate internete. O žinote, kas dar yra internete be katukų, politikų ir nupiratautų filmų? Socialiniai tinklai ir juose kosminiu greičiu plintantys memai. Ir galbūt apsupta studentiškos kultūros susiduriu su viena memų kategorija: save pašiepiantys, besiskundžiantys prokrastinacija (darbų atidėliojimu) a.k.a. paskutinės nakties sindromu (netikra sąvoka).  Ir paprastai tokius įrašus tiesiog praleidžiam pro akis, galbūt patag'inam kokį draugą bei judame toliau. Tačiau vakar vakare kažkas trakštelėjo.

Kiekvieną savaitę įprastai pasidarau darbų sąrašą, paskirstau juos per dienas ir dėlioju varneles. Taip ir vakar: ryte atsikėliau, griebiausi darbų, po pietų nusprendžiau, kad šiandienai jų užteks, įsijungiau Netflix bei pakibau geroms keturioms valandoms.  Po keturių valandų gulėjimo, užkandžiavimo ir nardymo internete jaučiausi pavargusi, dar labiau "priplota", nors proceso metu buvo smagu, virš galvos nekaba krūva darbų. Nepaisydama prastos savijautos netrukus grįžau prie kompiuterio. Šiandien, kartodama tą pačią rutiną, norėjau ir vėl šitaip užsitarnautai ilsėtis, bet tada dingtelėjo: "Juk žinau, kad po to jausiuosi blogiau. Kodėl vis vien tai darau?" Ir tada, kaip pridera psichologijos studentei, ėmiau ieškoti mokslinių straipsnių.

R. Baumeister straipsnyje "The psychology of irrationality: Why people make foolish, self-defeating choices" (šįkart tikras informacijos šaltinis) rašė, kad sąlyginai visas žmonių elgesys yra paremtas veiksmo-tikslo principu, t.y. visa, ką mes darome yra skirta kažkokiam tikslui pasiekti: valgome, kad gautume energijos, mokomės, kad gautume geresnį darbą, rūkome, jog pajaustume malonumą, ir t.t. Taip pat žmogus yra linkęs iškelti tikslus virš ilgalaikių pasekmių. Nes žinome, kad jeigu elgsimės vienaip tai tikrai pasieksime norimą tikslą, o pasekmės yra labiau prognozė nei tvirtas žinojimas, kad jos įvyks.

Pavyzdžiui: trečiadienio vakaras. Ketvirtadienį ryte turime svarbų seminarą į kurį reikia eiti, tačiau šiandien vakare išeina naujas serialo sezonas, draugai kviečia į barą, vyksta koncertas ir t.t. Aiškiai žinome, kad neidami miegoti pasieksime tikslą - bus linksma. Tačiau yra tikimybė, kad kitą rytą jausimės neišsimiegoję. Ir labai paprasta save įtikinti, kad taip gali ir būti, ir nebūti, ypač jeigu išgersime kavos ir pan. Nes ilgalaikės, vėliau ištinkančios pasekmės sunkiau nuspėjamos.

Taigi, žmogus nėra iš prigimties destruktyvus, bet siekiantis greitų rezultatų. Kad ir kokie kantrūs esame, vis vien turime šitą tendenciją. Ir pirmas žingsnelis galėtų būti tas galimas pasekmės priimti truputį rimčiau.

Esu buvusi ir tikra productivity beast, ir blynas, besivartantis ant lovos kiaurą dieną. Ir taip, tikiu, jog būna dienų, kai tiesiog geriau dirbasi, sklandžiau mąstosi, tada pusdienio mokymosi maratonas nekelia problemų. Tačiau dienomis kaip ši, kai vieną puslapį praktinio ataskaitos rašai laaaabai ilgai, drįsiu teigti, jog neverta savęs laužyti. Investicija į savo pomėgius taip pat gali būti prasmingos dienos receptas, nes tai ne tik suteikia trumpalaikio džiaugsmo, bet ir prisideda prie asmenybės tobulėjimo, kas yra pozityvios ilgalaikės pasekmės, tiesa? Ir šitai darant kaip įmanoma dažniau nebeužmiegi su graužuliu viduje. Nebereikia savęs mušti

Galbūt kam atneš įkvėpimo, bet nuo šių metų pradžios aš grįžau prie:

• Grožinių knygų skaitymo. Kol kas kelia labai daug džiaugsmo. Ir bent 30 min per dieną skirti knygai nėra tokia prabanga, kaip įsivaizdavau. Lauksiu rekomendacijų!
• Piešimo. Niūrus vakaras, diena išsekino? Pasileidi naują mėgiamo atlikėjo albumą ir pieši, ką jauti. 
• Šokių kambary pagal cheesy muziką. Dar nesugebėjau apgyvendinti savo rutinoje sporto, bet šokiai padeda akimirksniu pasijausti geriau, nes pajudu. 
• Podcast'ų klausymo apie tai, kas man įdomu. Daug vaikštant esu įpratusi klausytis muzikos, bet podcast'o serija kartais gali būti dar daugiau duodanti.
• Blog'o rašymo. Ilgalaikiai projektai atneša prasmingumo jausmą, tad raginu visus tokių imtis. Net jeigu šie nepasieks plačios auditorijos, smagu nuolat kažkur tobulėti.

Ir, žinoma, visur reikia balanso! Tegul vakarai lovoje, prieš užmiegant nebegąsdina.