Iš baimių - per nuobodulį

Žmogus nėra užprogramuotas aukščio, vorų ar viešojo kalbėjimo baimei. Žmogus užprogramuotas sugebėti bijoti, o kiti dalykai ateina per pamokas ir patirtis.

Po daugiau nei metų pertraukos grįžus į Birmingemą lydėjo ne pokyčio baimė, o jaudulys, kad niekas nebus pasikeitę. (Tebeslėgs kompleksai, socialinis nerimas ir pirmakursiškas naivumas.) Pokyčio nebuvimas - pats tikriausias nesimokymas. Ir kai pažvelgi iš šalies, egzistuoja visai juokinga seka: išmokta, kad baisu neišmokti. Bet jeigu išmokta, kad baisu neišmokti - vis vien įgyta kažkokia pamoka, ar ne?

Įdomu stebėti, kaip tvarkomasi su baime. Galbūt net galima išskirti dvi rūšis: motyvacinių tinklalaidžių klausytojai ir mėtų arbatos gerbėjai. 

Pirmieji įjungę kovotojų režimą nerte neria į patirtis, o antrieji - slepiasi namuose gerdami arbatą. Pabuvusi abiejuose frontuose galiu pasakyti, kad tinklalaidininkės vaidmuo net paprastesnis - įsisukus į nuotykių liūną lengva užsimiršti, o veiksmai mažiau sąmoningi, nes veiki pagautas pagreičio. Kita vertus, mėtų arbatininkai nerimą išgyvena giliai. Juk aplink - žymiai mažiau prablaškančių faktorių. Nebent prie arbatos suvalgai bananinį keksiuką ir stipriai užsimerki.

Jeigu pajėgumas baimei - įgimtas dalykas, galbūt nei vienas iš tvarkymosi būdų nėra problemos sprendimas? Kad ir kiek kartų liūties metu ištuštinsi krituliais besipildantį indą, jis netrukus vėl bus sklidinas.  Jeigu šią savaitę nerimą kels seminaras, kitą - seminaro vietą užims šokių pamokos.

Jau kelias savaites širdyje nešiojuosi dainos frazę: "nuobodulys padarė mane tuo, kas esu" ("Je crois que c'est l'ennui qui a fait ce que je suis"). Nuobodžiavimas nutinka, kai veiki pakankamai daug, jog sustojus jaustųsi kontrastas. Nuobodulys sukuria erdvę mąstymui, duoda vietos išjausti (nes kas daugiau lieka?) ir padeda įsivardinti dalykus (nes kas daugiau lieka?!)

Iš konkrečių baimių - per nuobodulį.

Akimirką sustojus panuobodžiauti, baimės pasidaro ryškios, tačiau geriau pažįstamos. Leidus susivokti, ko tiksliai baisu, grįžimas į nuotykius - kryptingesnis. Iki nušvitimo dar toli, bet užgriebtas indo tūris - jau didelis darbas. O dideli darbai nusipelnė draugiško *pat pat*.

Pirma savaitė Birmingeme nuobodi nebuvo. Daug vertimosi kūliais, pokalbių ir atradimų. Tik šįryt nuobodžiaudama ir sėdusi rašyti, nustebau: kiek verda galvoje be jokio stimulo. Rašau su baime dalintis, bet ši pažįstama. Ir visad lydi, net jei galiausiai atkeliauju iki gražių dalykų.