5G, vakcinos ir driežai vyriausybėje

Iškart pripažinsiu, kad šį tekstą parašyti įkvėpė dabartinės aktualijos, pokalbiai su draugais ir kassavaitinė tradicija žiūrėti Laisvės TV laidą, kuri šią savaitę buvo skirta vien sąmokslo teorijų temai. Apie jas nieko naujo nepapasakosiu, o priešingai mąstančių į savo pusę neatvesiu. Tačiau pačiai iškilo klausimų: Google Scholar patalpintus straipsnius, kurie yra patvirtinti "peer reviewed" ženkliuku ar tų pačių Tapino, Miliūtės pasisakymus priimu kaip tiesą, dažniausiai per daug neabejodama. Tačiau daugiau kaip pusmetį pavaikščiojusi į filosofijos paskaitas susivokiau, jog viskuo reikia abejoti. Tad norėčiau pakalbėti apie tai, kodėl aš netikiu 5G kenksmingumu, o evoliucija man visiškai priimtina.

Kodėl yra žmonių, tikinčių sąmokslo teorijomis?

Visi žmonės iš prigimties yra smalsūs, o gebėjimas suprasti, kas vyksta aplink, sukuria emocinio saugumo jausmą. Dar pirmais gyvenimo metais dauguma vaikų pradeda ragauti daiktus, juos čiupinėti, judinti, reaguoti į aplinkos stimulus: šviesą, garsus ir t.t. Nuo pat pradžių vyksta mokymosi procesas, kuris vėliau virsta į domėjimąsi gamtos mokslais, technologijomis, automobiliais, sportu, kaimynų gyvenimu ar bet kuria kita sritimi. Ir jeigu kažkokioje srityje neturime žinių, galime:

a) ją nurašyti kaip nereikalingą;
b) minimaliai pasidomėti ir susidaryti nuomonę;
c) įsigilinti ir susidaryti nuomonę;
d) nesidomėti, pasidomėti minimaliai arba įsigilinti, bet vis vien išlikti skeptišku dėl savo pozicijos, nes visko žinoti neįmanoma (tai, manau, reikalauja brandos);

"A" variantas yra dažnas. Man taip buvo su pop kultūra, nes aš juk "vertinu tik meną, turintį meninės vertės" (ačiū dievui, išaugau šią fazę). Tačiau kai kalbame apie rimtesnius dalykus, keičiančius mūsų buitį, sunku (ir net pačiam nejauku) neturėti jokios nuomonės. Kad ir nežinomybė dėl galimų COVID-19 padarinių daug kam pačioje pradžioje sukėlė begalę streso bei "suvažinėjo" nervų sistemą.

Norisi suprasti situaciją? Kodėl rinktis sąmokslo teorijas, o ne mokslinius straipsnius? Atsakymas paprastas: suprasti sąmokslo teorijas kainuoja mažiau pastangų ir pakelia savivertę, nes tampi ta mažuma, kuri "yra pakankamai protinga, jog suvoktų tiesą". Suprasti, kaip išties veikia vakcinos, reikia biologijos pagrindų, kurie dažniausiai gaunami mokykloje. Išmanyti 5G specifiką padės fizikos pamokos apie skirtingas bangas. Tačiau patys buvote/esate mokiniai ir tikrai žinote, kad ne visada į pamokas eidavote su mintimi "o, šiandien geriau suprasiu pasaulį!" Tad dažnai tai, ką gauname (ar pasiimame) iš mokyklos - nepakanka. Reikėtų skaityti papildomai, o tai kainuoja daug laiko ir pastangų. O per karantino laikotarpį įsitikinome, kad net ir papildomos laisvos dienos neprivers išmokti naujos kalbos, jeigu to nuoširdžiai nenorite.

Kodėl aš renkuosi tikėti mokslu?


1. Mokslas pateikia įrodymų, kurie gali būti pamatuoti nekintančiais (stabiliais, tad objektyviais) kriterijais. 

Ši priežastis leidžia tą patį eksperimentą vykdyti daug kartų, su skirtingais tyriamaisiais. Daugybė mokslininkų atlieka panašius eksperimentus ir tik gavus tuos pačius (ar labai panašius) rezultatus, teorija patvirtinama. Pavyzdžiui, genų įtaka homoseksualumui ar intelektui tiriama lyginant monozigotinių (identiškų) dvynių duomenis (nes jų genai sutampa 100%) su tėvų-vaikų, brolių ir seserų ar įvaikintų vaikų-globėjų (sutampa 50% arba 0% alelinių genų) duomenimis. Tas pats intelektas matuojamas ne "pats dalyvis jaučiasi protingas" skalėje, bet IQ testais, ar kitais psichologų patvirtintais testais, tiriančiais skirtingas intelekto rūšis. Rezultatai ir vėl lyginami, vykdomos meta-analizės.

2. Mokslas neneigia informacijos ar tinkamų įrodymų trūkumo, jeigu iškyla tokia situacija.

Tačiau moksliniuose straipsniuose būna kokrečiai įvardinta, ko trūksta, kad daugiau įrodymų būtų surinkta. Ir nesakoma "žmogui tiesiog nelemta to suprasti". Mokslas turi judėjimo kryptį supratimo link. Net ir universitete, kai atliekame praktinius darbus bei turime remtis literatūra, mūsų prašo įvardinti tyrimo trūkumus bei ko reikėtų, kad mūsų atradimai būtų labiau patikimi. Pvz.: pasiūlymai atlikti daugiau tyrimų apie kognityvinį emocijų įvardijimą su moterimis, nes teorijos pagrįstos daugiausiai eksperimentais su vyrais.

3. Patys moksliniai argumentai yra suformuluoti logiškai, paremti vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais. Pats pateikimas yra dalykiškas, nemanipuliuojantis emocijomis.

Čia pati nedaugžodžiausiu, bet pateiksiu pavyzdį, kaip vienas straipsnis nurodo tikslią statistiką ir daug informacijos šaltinių, o kitas kalba apie daug mirčių (skaičius nenurodytas). Straipsnio ta pačia tema pavyzdžiai:

Mokslinis straipsnis apie vakciną nuo Hepatito B.

Anti-vakcinų judėjimo straipsnis (kitų buvo labai sunku rasti, nes Google blokuoja tokius straipsnius dėl dezinformacijos skleidimo).

Netapkime piktais komentatoriais!

Kaip visada, labai džiaugiuosi turėdama platformą pasidalinti savo nuomone. Tačiau per šiuos 20 metų mano pasaulėžiūra kardinaliai keitėsi kelis kartus: iš konservatyviai krikščioniškų į tamsiai nihilistines, į liberalų centrizmą su "mylėk žmones" moto. Ir niekas nėra atsparus pokyčiams. Todėl būkime pagarbūs, renkime diskusijas su intencija ne tik mokyti, bet ir mokytis.

P. S. Imkite miegantį katuką, kad širdyje būtų geriau.