Makaliūzė galvoje - tik lėkštė spagečių

Londonas, rugsėjo 18 d., ankstyvas rytas; Tesco parduotuvėse kasininkas pamato mano didelę žygeivišką kuprinę, klausia, iš kur esu. Pats atvykęs iš Pakistano, UK gyvena 20 metų; skenuodamas prekes užsimena, kad ilgisi namų, bet nepavyksta sutaupyti pinigų patogiam gyvenimui. Ir politika, žinoma. 

 Birmingamo hostelis, rugsėjo 18 d., vakaras; italė mergina, kuriai suéjo trisdešimt keli, atvyksta į šalį mokytis kalbos. Prieš du mėnesius mirė jos motina, kurios palaikymas merginai svarbiausias. Dabar ji neturi plano. "I want to find a job and stay here for some time. Everything seems so difficult. I have no idea where to start." Kiekvieną vakarą klajoja po miestą. 

 Tas pats hostelis, rugsėjo 20 d. Vidutinio amžiaus prancūzas pasakoja apie blaškymąsi po Europą, nes visur jaučiasi neteisingai. Sako:"maybe it's politics, maybe it's religion, or maybe it is me the one who's sick" 

 Rugsėjo 21 d., uberis iš hostelio į universiteto studentų miestelį. Vairuotojas iš Irano pasakoja, kad turi pinigų, tačiau šie jam nereiškia nieko, nes neturi savo žemės sklypo, kuriame galėtų sodinti medžius ir vaikams kabinti supynes. 

 Per šias penkias dienas įsisąmoninau, kad bent pusė žmonijos populiacijos yra nuolatinio eksperimentavimo ir sutrikimo stadijoje. Taip, jų džiaugsmui kai kurie dalykai procese paaiškėja, pavyzdžiui: kokio brand'o alus kitoje šalyje vertas dėmesio, kaip bendrauti su nepažįstamais, kad jie turėtų noro susipažinti, kaip tvarkytis su emocijomis. Tačiau lieka gąsdinančių klaustukų: kiek pats išties esi reikalingas žmogui, kurio reikia tau, kaip elgtis su nežinomybe, kaip tvarkytis su netektimi. Ir pats faktas, kad visą gyvenimą kažko nesuprasi, turėsi įdėti pastangų, kad susigaudytum ir spėsi ne sykį pavargti - stebuklingai ramina. Tada tarsi suteiki sau teisę pabūti neviltyje, išgyventi liūdesį, pyktį, išgerti stiklinę vandens ir ieškoti sprendimų. Nes esi tik vienas iš milijardų, kurie jaučiasi taip pat. 

 University of Birmingham bendrabutis, rugsėjo 21 d. Elena nelabai supranta, ką čia veikia, idiotiškai stipriai ilgisi mylimųjų, vis dar bijo kalbėti angliškai, yra pavargusi visomis prasmėmis. Tačiau ryt atsikels anksti ir bus šviesiau. Ar bent kitaip.